1. pav . Atmosferos sandaraVėjas, antvėjis, nuovėjis ; Aviacijai pavojingi meteorologiniai reiškiniai
Struktūra, oro savybės ir jų įtaka skraidymams.
Meteorologija – žemės atmosferos ir joje vykstančių procesų sritis.
Oras – dujų mišinys. Standartinė sudėtis žemiau 80km vienoda:
Atmosferos, oro savybės:
Vertikalia kryptimi atmosfera dalijama į keletą sluoksnių – sferas. Vieną sferą nuo kitos skiria pereinamasis sluoksnis – pauzė.
1. pav . Atmosferos sandara
| Sfera | Ribų aukštis | Pauzės |
|---|---|---|
| Troposfera | Nuo žemės paviršiaus iki 8−17 km | Tropopauzė |
| Stratosfera | Nuo 8−17 iki 50−55 km | Stratopauzė |
| Mezosfera | Nuo 50−55 iki 80 km | Mezopauzė |
| Termosfera | Nuo 80 iki 800 km | Termopauzė |
| Egzosfera | Aukščiau kaip 800 km |
Troposfera − joje dažniausiai keičiasi orai, vyksta atmosferos turbulencija. Kylant aukštyn, kas 1 km, temperatūra krinta 6 °C, iki tropopauzės temperatūra nukrinta iki apie -60 °C. Sudaro 80 % visos atmosferos masės.
Stratosfera – žemutiniame jos sluoksnyje temperatūra pastovi, nuo 25 km pradeda kilti ir iki stratopauzės pasiekia 0 °C. 20-25 km aukštyje yra didžiausia ozono koncentracija.
Mezosfera – joje temperatūra krinta gan sparčiai. Iki mezopauzės ji pasiekia -90 °C.
Termosfera – 80−90 km aukštyje temperatūra pastovi, tačiau vėliau pradeda didėti. 150 km aukštyje ji pasiekia 230 °C, 500–600 km aukštyje >1500 °C, ties viršutine riba pakyla iki 2000 °C. Šios temperatūros yra sąlygiškos − dėl oro išretėjimo jos neperduodamos šioje erdvėje skriejantiems aparatams. Dideli paros temperatūrų skirtumai.
Egzosfera – atmosfera laipsniškai pereina į tarpplanetinę erdvę. Dujų tankis labai mažas. Temperatūra – keletas dešimčių tūkstančių laipsnių.
Apibrėžimai, atsiradimo priežastys, įtaka skraidymams.
Vėjas oro srauto judėjimas. Vėjus sukelia temperatūriniai ir slėgių skirtumai priverčiantys judėti oro mases.
Vėjo ženklinimas nurodant vėjo kryptį ir stiprumą
Vėjo kryptį ir orientacinį stiprumą nustatome pakal stebiamus objektus ar reiškinius:
dūmai, sukeltų dulkių judėjimas, vandens paviršius, vėliavos...
Oro sąlygų įvertinimui sudaromi žemėlapiai ( windy.com )
Krituliai mm/h; vėjo greitis, vėjo gūsiai m/s (kt); debesuotumas % kokia dalimi debesys dengia skliautą, oro temperatūra.
Svarbu įvertinti oro salygas ęsamu laiku ir prognozuoti į ateitį, kad pakitusios oro sąlygos netaptų nelauktai nepalankios ar pavojingos.
Avia skaitmeninis duomenų servisas / Aviation Digital Data Service (ADDS)
Nida, sklandytojų kopa. Rytų vėjas nuo marių nusistovėjęs lipa kopa sukurdamas kylančio oro frontą skladytojų vadinamą antvėju. Nuovėjis už kopos pavėjui besileidžiantis frontas, kuris kopijuoja kopą. Jeigu antvėjyje palankios sąlygos sklęsti, pastoviai turėti kėlimą, tai nuovėjis tampa spąstais, kai greitai žemėjantis srautas nubloškia sklandytuvą žemyn, kitą kart iki pat žemės.
Termikai kylančios oro masės dėl terminės veiklos
Sklandytuvas termiko srovėje kyla , susirenka ukštį.
Terminis kilimas, arba tiesiog termikas – tai paprasčiausia kylanti šilto oro srovė,
kuri sušyla prie žemės paviršiaus. Tai labiausiai paplitusi kilimų rūšis.
Ir labiausiai suprantama.
Kaip optimaliau panaudoti termikus. Šiaip idėja paprasta: oras įšyla ne nuo tiesioginių
saulės spindulių, o nuo įšildyto žemės paviršiaus. Ir tik plonas apatinis sluoksnis.
Plonas, žinoma, atmosferos masteliu. Įšilęs oras būna „prilipęs“ prie žemės paviršiaus.
Todėl saulės radiacija negali sukelti terminio aktyvumo. Jei nėra aktyvacijos faktorių,
tokių kaip žemės reljefo nelygumai, vėjas ar paviršiaus įšilimo nevienodumas, tai įšilęs
pažeminis oro sluoksnis būna stabilus. Bet jei yra raižytas reljefas, tai kai kuriose
vietose sušilusio oro sluoksnis praranda stabilumą ir susidaro kylančios srovės.
Vėjo sūkuriai taip pat sugeba sušilusį orą atplėšti nuo žemės paviršiaus. Taip pat būna,
kai paviršiaus įšilimas labai skiriasi, pvz., suarta dirva įkaista daugiau negu pieva.
Ir čia atsiranda termikas.
/ plienosparnai.lt /
Oras virš išilusių žemės plotų. Palankesnės išilimui sąlygos sausi tamsesni paviršiai, atokaitos šlaitai, pakrančių zonos.
Vakare susilpnėja saulės kaitra ir išilę paviršiai atidavinėje sukauptą šilumą, tada reikia orientuotis į vietoves kurios vėsta ilgiau, daugiau sukaupes šilumos.
Termikų aptikimui gali pasitarnauti sklandantys paukščiai, reljefo vaizdai, kvapai.
Audra, žaibas, krituliai, temperatūra, apledėjimas, jų keliami pavojai.
Vėjo greitis ir gūsiai > 15m/s (54km/h) , lietus, perkūnyja, žaibai, drėgmės ir žemos temperatūros aplinkoje apledėjimas.
Aviacijai pavojingi meteorologiniai reiškiniai